Po ilgų išskirtinio dizaino paieškų svečiose kultūrose pagaliau grįžtame prie savo šaknų -  vis dažniau jauni Lietuvos dizaineriai savo kūryboje įpina apie mūsų šalies identitetą, principus bei kultūrą bylojančius motyvus. Tokį kelią taip pat pasirinko interjero dizainerė Indrė Sunklodienė pasiūliusi ETNO Viešbučio interjero projektą turistų pamėgtame senamiestyje, Vilniuje, esančioms patalpoms.

Iš tiesų, šio dizaino koncepcija genialiai paprasta – labiausiai užseniečių turistų lankomoje gatvėje įsikūrusiame viešbutyje svečius iš kitų šalių pasitiktų spalvinga (iš tiesų, dažnai tai pamirštame) Lietuvos etno kultūra spinduliuojantis, galima sakyti, supažindinantis su šios šalies esminiais simboliais interjeras. Vestibiulio zona projektuojama tarsi įžanga į recepcijos erdvę. Prie esminio viso cokolinio aukšto akcento veda žaismingos, 45 laispnių eglutės principu išklotos originalios, tautiniais motyvais išmargintos plytelės. Įstriža plytelių padėtis vizualiai praplėčia siauroką patalpą. Tik įėjus, pasitinka nuotaikinga spalvingų plytelių eglutė, keliaujant toliau pamažu atsiranda viena kita medžio parketlentė vėliau pereinanti į solidžią ąžuolinę eglutę, su vietomis atsirandančiais ryškių plytelių intarpais, kurie palydi svečią iki tarsi kryželiu etno raštais siuvinėtos recepcijos.


Medinio recepcijos baldo dizainas minimalus. Tautiniu raštu neužpildytos skylutės praleidžia mažytes švieseles. Didžiulės pynės puošia baldo centrą, o mažosios – tarsi pabyra į šonus ir nusėda ant sienų.  Kryželius atkartoja keturių skirtingų šalių laiką rodančios rodyklės.



Kone labiausiai šioje erdvėje intriguojanti detalė - virš recepcijos kabantys skirtingų formų, natūralūs šiaudų sodai. Senovėje jie būdavo kabinami virš susibūrimo vietos, pavyzdžiui, šventinio stalo, tam, kad saugotų bei laimintų namus. Šiame interjere jie atlieka dar  ir apšvietimo funkciją. Tai tarsi pabrėžia jų pirminę reikšmę.



Laukiamajame esantys baldai spalvingi, žaismingi, jaukūs, dėl savo raštų keliantys asociacijas su gamta. Tai minkšti pintos ar megztos tekstūros pufai, sofa. Minkštuose balduose kaip ir visame interjere atsikartoja siuvinėjimų motyvai, tautiniai raštai bei spalvos, tačiau visa tai neabejotinai turi modernumo prieskonį.



Pakilus į miegamąjį pasitinka išties netikėtas apšvietimo sprendimas, kurio idėja kilo iš lietuviškų verpsčių motyvų. Ažūrinis verpstės raštas yra stilizuojamas ir pritaikomas kaip funkcionalus lubų dekoras – pro lapelių kraštelius skindanti šviesa yra bendras kambario apšvietimas. Miegamojo lovos atkaltė yra stambiai austa iš medžiagos - taip sukurdama didelio mąstelio mezginio įspūdį, tai vėlgi moderniai perteikia kuriamą etno stilių.

Miegamajame esantys šviesos šaltiniai – kabantys šviestuvai šalia lovos – primena karolius, vėrinius iš etnografinių kostiumų. Šis akcentas išlaiko interjero žaismingą nuotaiką. Naktinis šviestuvėlis lyg pusė mėnulio, staliukas-kelmukas ir kiti medžio tekstūros turintys kambario aksesuarai suteikia miegamajam daugiau natūralumo ir šviežumo.



Pravėrus vonios kambario duris atsiveria itin jaukus ir gaivus spalvų derinys: etno raštais, atsikartojančiais ir kituose interjero elementuose, margintos žydros grindų plytelės puikiai skamba su medžio spalvos spintelėmis, šį derinį pagardina geltonos, tipinės etno spalvos akcentai.

Sienos dengiamos vintažinėmis glazūruotomis plytelėmis. Šiek tiek suskeldėję ir nelygūs plytelių kraštai puikiai tinka prie senamiesčio bei etno konteksto. 

Vonioje naudojami kranai ir dušai, analogiškos geltonos akcentinės spalvos.Šių kranų dizainas taip pat turi vintažo prieskonio – vanduo reguliuojamas senoviško tipo rankenėlėmis, formos plastiškos, aptakios. Tokios pat spalvos yra ir lubiniai šviestuvai, kurių laidai išvesti taip, kad sudarytų gyvybės medžio principą - švietsuvas yra gėlės žiedas o laidai – kamienas.


 

Gabrielė

Gabrielė Yra toks geras posakis anglų kalba “Happiness is homemade”, taigi manau, namų interjero kūrimas bei puoselėjimas yra kaip geros tešlos paruošimas tam, kad ta laimė pavirstų į skanų pyragą.